Facebook sukčiai (tikri pavyzdžiai)

Sukčiai šiais laikais slypi visur. Vos tik žiniasklaida ar policija išsiaiškina jų apgaulės metodus, sukčiai sugalvoja naujas, dar tikroviškesnės apgavystės strategijas. Pastaruoju dešimtmečiu itin išpopuliarėjęs socialinis tinklas Facebook tapo dar vienu būdu, kuriuo galima apgauti nepakankamai atsargius žmones. Facebook sukčiai veikia įvairiais būdais:

1. siekia įsibrauti į jūsų Facebook paskyrą ir pavogti tapatybę,
2. taikosi į jūsų banko duomenis, kurie pridėti prie administruojamo puslapio reklamų paskyros, su tikslu pavogti jūsų pinigus,
3. laužiasi į jūsų kompiuterį, siekiant rasti naudingos informacijos.

Viso to išvengti galima tik akylai stebint savo veiksmus Facebook platformoje ir saugantis potencialių apgavikų.

Kaip atpažinti, kad tai Facebook sukčiai?

Sukčiai stengiasi apsimesti jūsų draugais, patikimų portalų ar net pačio Facebook socialinio tinklo atstovais. Pavyzdžiui, apgavikai sukuria Facebook puslapį, kuris labai panašus į oficialų Facebook atstovų puslapį, ir parašo jums žinutę, pavyzdžiui, „Jei per 24 val. nenurodysite prašomų duomenų, mes panaikinsime jūsų narystę.“ Žmonės išsigąsta ir noriai pateikia viską, ko prašoma, pavyzdžiui, banko duomenis. Tuomet sukčiai prisijungia prie jūsų banko ir savo reikmėms naudoja jūsų lėšas. Sukčius atpažinti galima pagal:

1. netikrą anketą / puslapį arba
2. vykdomą įtartiną veiklą.

Facebook sukčių atpažinimas pagal anketą

1. Profilio nuotrauka per daug panaši į originalą. Kaip matote pavyzdžiuose aukščiau, sukčiai stengiasi jums priminti Facebook platformą ir naudoja logotipą, panašų į saugumo kompanijų naudojamus prekės ženklus. Įėjus į tokį puslapį pamatytumėte, kad turinyje yra daug šlamšto. Gali būti naudojami logotipai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra identiški tokiems garsiems portalams kaip Delfi, Microsoft, Apple ar pan.
2. Nenatūralios nuotraukos. Pernelyg netikroviškos, komercinės (angl. stock) nuotraukos gali signalizuoti, kad žmogus klastoja savo tapatybę ir naudoja atsitiktines nuotraukas iš interneto. Jeigu kyla tokie įtarimai, pasirinktą nuotrauką įkelkite į Google vaizdų paiešką ir pažiūrėkite, ar tokia nuotrauka dar yra kažkur internete.
3. Siauras draugų sąrašas. Dažnai apgavikai turi vos keletą draugų savo Facebook paskyrose arba atvirkščiai – turi normalų ar didelį kiekį draugų, tačiau viskas atrodo nenatūraliai. Pavyzdžiui, kartais anketa būna lietuviška, o visi draugai yra arabų kilmės, arba draugų sąrašą sudaro vien tik vienos lyties atstovai. Taip tikrose anketose dažniausiai nebūna.
4. Nauja anketa. Tai galima pastebėti peržiūrint prisiregistravimo datą arba atkreipiant dėmesį į anketoje papublikuotų įrašų skaičių. Visgi, sukčiai suprato, kad tokios anketos iš karto demaskuojamos, todėl jie pradėjo supirkinėti senas, nenaudojamas anketas ir jas įdarbinti į savo nelegalias veiklas. Tokiu atveju, jeigu kyla įtarimas, atkreipkite dėmesį į anketos draugų įsitraukimą į publikuojamas naujienas. Tikrose anketose bent šioks toks įsitraukimas dažniausiai būna.

Facebook sukčių atpažinimas pagal vykdomą veiklą

Veiklos būdų yra milijonai, ir jų visų susekti kol kas neįmanoma, tačiau apgavimų veiklos gaires pastebėti galima. Pateikiame keletą dažniausiai pasikartojančių apgavystės metodų:

• Apgavikai nulaužia įvairius Facebook puslapius, kurie turi tūkstančius sekėjų, ir pradeda skelbti su grupės turiniu visiškai nesusijusius pranešimus, pavyzdžiui, „Sužinokite, kaip jam pavyko uždirbti 2000 eurų per vieną dieną…“. Šalia pateikiamos neaiškios nuorodos, kurias paspaudus rizikuojama prarasti savo asmeninę Facebook anketą.
• Sukčiai rašo privačias žinutes su intriguojančiais pasiūlymais, dažnai siūlo lengvus pinigus ar prašo mažos paslaugos. Tokios žinutės jums rodomos Messenger Requests skiltyje. Jokiu būdu nerekomenduojama jų atidaryti ar tuo labiau atrašyti, jeigu rašančiojo žmogaus nepažįstate.
• Sukčiai sukuria anketą su egzistuojančio žmogaus vardu, pavarde bei profilio nuotrauka. Kvietimus draugauti išsiunčia visiems realaus žmogaus draugams su prierašu, kad „senoji anketa buvo pavogta, dabar naudosiu šią“. Jeigu gaunate kvietimą draugauti iš žmogaus, kurį pažįstate, bet nesate tikras, ar čia ne apgavikų anketa – būtinai susisiekite su pažįstamu žmogumi kitu kanalu (ne per Facebook) ir įsitikinkite.
• Sukčiai gali susisiekti su jumis ir pranešti, kad laimėjote prizą kažkokiame konkurse. Norėdami jį atsiimti turėsite pervesti tam tikrą pinigų sumą į „organizatorių“ sąskaitą. Neapsigaukite, realiuose konkursuose taip niekada nebūna.
• Sukčiai Facebook platformoje paleidžia virusą, kuris visiškai atsitiktinius žmones pažymi (angl. tag) neaiškiose nuotraukose, kurių aprašymuose būna patalpintos virusinės nuorodos. Jeigu gaunate tokį pranešimą net ir iš savo draugo anketos, nespauskite ant jo, nes galimai draugas jau pasigavo virusą.
• Apgavikai rašo klaidingus pranešimus. Pavyzdžiui, Lietuvoje kartais išlenda „Fake news“ pavyzdžių, kuomet neaiškūs portalai pradeda dalinis melagingomis antraštėmis (pvz. „Vitalijus Cololo rastas nužudytas“). Žmogus, pamatęs šokiruojančią naujieną, nori perskaityti daugiau informacijos ir dažnai paspaudžia užkrėstą nuorodą.

Ką daryti pastebėjus sukčių?

Pastebėję įtartiną žmogų ar puslapį, apie tai būtinai praneškite Facebook administracijai („report“ funkcija).

Jeigu pamatėte apgaulingą įrašą Facebook naujienų sraute, šalia pranešimo, dešiniame viršutiniame kampe spauskite mygtuką su trimis taškais ir pasirinkite „Find Support or Report Post“.

Jeigu norite pranešti apie visą melagingą anketą arba puslapį, nueikite į norimą profilį ir po viršelio nuotrauka taip pat pamatysite mygtuką su trimis taškais, kurį paspaudę beliks pasirinkti „Find Support or Report Post“.

Kaip išvengti apgavysčių?

Geriausias būdas išvengti apgavysčių – neįsitraukti į jokią neaiškią veiklą, kurią jums siūlo nepažįstamas žmogus. Tai reiškia neatrašyti į jokias žinutes iš žmonių, kurie atrodo įtartini, nespausti jokių nuorodų iš neaiškių šaltinių, nedalinti savo asmeninių duomenų ar tuo labiau banko prisijungimų. Jeigu norite kažką pirkti iš nepažįstamo žmogaus, visada rekomenduoju pažiūrėti, ar neturite bendrų draugų (angl. mutual friends). Jeigu turite, susisiekite su pažįstamu ir paklauskite, ar galite pasitikėti šiuo žmogumi.

Žemiau pateikiame pavyzdį, kuriame prašoma imtis tam tikrų veiksmų (panašu į sukčius), tačiau šį pranešimą tikrai siunčia Facebook. Štai kodėl:

• Pranešimas atėjęs tiesiogiai Facebook sistemoje, o ne per kažkokį puslapį.
• Informacija surašyta rišliai, gramatiškai teisingai.
• Naudojami šriftai, spalvos, mygtukai – sukčiai to padaryti įrašuose negali.